Emiliūtė išsimaudė visa ir ne tik - dar nušveitė muilu mano veidrodį, sienas aplink vonią ir pačią vonią. (Muilu - na, žinote kaip lieka visur švariai balta :D). Taigi ir klausiu:
- Kaip čia taip sugalvojai gi...
Tokio puikaus atsakymo nesitikėjau, bet labai pažadino mane:
- Man Dievas pasakė, kad reikia pradžiuginti mamą ir padaryti ką nors gero.
- Kaip? - sakau. - Nusileido ant tavęs Dievo vaizdas ir pasakė, kaip šventiesiems būna?
Na, trumpam pagalvojau, koks užkluptų dabar mus nerimas, jeigu šitaip įvyktų :D
- Eik tu... Ne! Taigi mintimis pasakė ir taip aš sužinojau.
Tikrai, gi nebūtina labai išsipūsti ir laukti nežemiškų Dievo ženklų. Ženklai būna paprasti ir gyvenimiški, ir jie visai šalia, ir visada :) Tereikia pastebėti ;)
Tą vakarą kaip tikra mama šiltai klojau jos kasnakt sysiojamą lovą :D Na, matot, kai kasdien reikia keisti, jau prarandi budrumą patiesti tvarkingai, na, vis tiek sum... Bet tąkart užsimaniau ir aš ką nors gero... Dievas su manim pasikalbėjo per mano vaiką :D Va, kaip sklinda viskas tolyn. Va, kaip nereik nei stebuklingų youtubės muzikinių reklamų apie gėrį :D viską turim :P
Ak, kaip VISADA tai pastebėti! Kaip suprasti visus likusius sunkumus, o saule mano...
