Einamieji Genadijaus sopuliai

antradienis, vasario 21, 2012

Tyla visad baigiasi panašiai

Žinot, kai vaikai zuja, burzgia, gyvena... o paskui stoja kažkokia spengianti tyla ir ramybė :) Ta tyla būna dieviška, nes atėjus pasižiūrėti, kas vyksta "įdomaus" visada kažką atrandi :D Tai va. Pasižiūrėti nėjau tyčia :) Laukiau, ar manimi gali vaikas pasitikėti ir ateiti prisipažinti pats :D

Atėjo :D Baaaaaaaaaaau! Aš baisaaaaa! :D

Na, taip. Žalia nuo plaukų šaknų iki alkūnių, ko ir galima buvo tikėtis.

Juk taip ir sakė prieš tai išdidžiai - dabar Tepliosiu, bet tik ant popieriaus, gerai mama? :) su guašu, šį kartą ne akriliniais :D bet vis tiek reikėjo merkti visą :D

Deja, po to, kaip visada ir būna po tos tylos, teko nugiedoti graudžią giesmę, mat tėtis juokėsi iš jos... ;) Nuraminau, bet čia pat čiupau bonkę šampūno :D Sakė daugiau niekada niekada nebepaišys plaukų :D Vadinasi kažkada reikės giliau ausis ir plaukus praust :D kaskart gi būna vis "gražiau" nei prieš tai ;)

... ir tai niekada nesibaigia, net jei jau tampi suaugusiu, tik terlionės būna įvairesnės, kartais net nesimato nei ant kūno, nei ant sienų ;)

Žodžiu, šiandien turėtų būti užgavėnės. Kaukė padaryta - antakis vis tiek žalokas :D atrodo lyg mušta, praustis jau nėra kada, jei norim spėti į pusryčių ceremoniją daržely :D

Žiema išsigąs, prižadu ;) Tikiuosi, kad vaikų teisės atskirs dažus nuo tikrų mėlynių :D

Oficialios Spjaudynės

Pasikeitimui - daina

Šiandien pirma diena, kai oficialiai Justinas nebėra 100 proc. priklausomas nuo mamos pienelio :) Tik 99 :D Labai puikiai ištaškėm aplink ausis, plaukus, tarpupirščius ir visas medžiagos klosteles ryžių košelę, nes daržovių dar nepriauginom :) Sprangi, gyvatė, teko užgerti švž. pienu tiesiai iš tiekėjo, kad nebūtų traumos :) Rytoj ankstesnio Justino "pieniškos dešrelės" bus likę tik 98 proc., ir t.t., kol bus visas savarankiškas vaikinas ir pradės padėti jau kitiems :P

Gera, gera skrist toliau po sparnelį <3