Būti norėti

Dar atsimenu kaip nukraujavo mūsų santykiai iš lėto,
Nors gimė taip greitai, bet tik dėl to, kad abudu žaizdoti.

Gydėm supuvusias skyles viens kitam, bet neturėjom vaistų.
Todėl išputojo skausmai, supūliavo jausmai, užsikrėtėm nežinia.

Atidaviau, atplėšiau nuo savęs tave kaip mažą vaiką, nesuprantant.
Akys nupilko, širdis susiraukšlėjo, kojos susmuko, užgeso namai.

Atsinaujino oda. Galiu, vis dėl to galiu ir be rankų, be galių
Pamiršti, kas mane laiko, kai skrendu. Bandau skleistis

Atleisk, kad užmyniau tau purvinu sportbačiu ant srūvančių žaizdų.
Tada nežinojau, nemokėjau elgtis, ir nebežadu, kad kada nors dar išmoksiu.

Atsimenu dar. Ir dar. Ir dar eisiu. Dairysiuos aplinkui,
Kai reikia tik tiesiai. Nes bijosiu, kad oda dar ne mano.

Ir mušiu pagaliu daktarus, kurie irgi nežino, kodėl aš nežinau,
Kaip atlikti operaciją savais nagais. Jie neturi svarbiausio.

Jiems irgi skauda, nes atsinešė raizginius smegenyse, kurių nevaldo.
Atsisukusi vėl viskam dėkosiu, kad aš našlaitė, kad myliu šešėlį

Savo pačios. Mano Aš. Lieku spektaklyje. Paskui Namie. Su laime.
Su tavim vaiduokliu. Kasdien dėkodama, kad viskas toli

Dažniau pamirštu tavo ranką, nes reikia daug nešti. Ne ne, nevargstu.
Myliu viską. O prisėdus geriu. Kaip mylėjau, kuo tapo

Kūrėjas, kokie jo dažai ir šmaikštumas. Panašus į mane.
Ir gal aš? Jau galėsiu pavilkti savo maišus nuo lietaus.

Viską pati, bet ne viena, nes tu buvai. Tu atėjai. Kaip vaiką
Pagyrei, pamatei, kad silpstu. Pamokei užsikurti ugnį.

Kepu, verdu, plaunu, vėl žiebiu. Kaip gerai
Kad ne visas išėjai. Palikai, kas svarbiausia.

Daktare, žinau, kas svarbiausia! Neturi tu ausų ir manai -
Tai svarbiausia. Ne kūno dalys neveikia. Tu jų nevaldai.

Laukiu, kol daktaras išsistudijuos tai, ką jau laikau ir nešu jam.
Tada galėsime juoktis. Gailėti ir gy(dy)ti. Tu su žiniom, aš be pastangų.

Laukia didžiuliai darbai. Mieliausi. Kai pavargsim, mes pasijuokę
Nueisim miegoti. Kaip slibinas dvigalvis. Tik geras geriausias.

Dvi galvos, dvi čirvos. Pilnos kąstinių žaizdų, kurių nesimato.
Kaip oras. Esi reikalingas. Prisiminti ne šiandien

Pabudę vėl skrisim pūkeliais.
Nieko nemato,
Bet mato niekas.