Arba tiklsiau - mano ir tėčio veidrodis. Ji turi pravardę - isterikė. Aš irgi - niekam tikusi mama, nes lepinu, todėl isterikė. Žiauru :D Bet niekas neprarasta, atvirkščiai :P
Isterikuoja ji, nes aš pati nesugebu savęs valdyti, o ji tiesiog mėgdžioja ir tiek :D Ką daryti? Pasižiūrėt į save ir jei taip nesinori, veikti, kad taip nebūtų. Ką veikti? Dresiruoti save. Nes tik per pavyzdį... Vienintelis kelias.
Sėdi vaikas antrame lovos aukšte, šukuoja lėles. "Mama, aš taip džiaugiusi, kad tu esi, kad tave turiu, man net ašarėlės trykta". Realus kasdieninis atvejis. Tėėėtis... :D
Žodžiu, baisu. Blogis - tai tik aš. Pasiduodu ir ne. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą