Taip norėjau nufotkint. Neįmanoma vėžliams :D Pirmąkart mano gyvenime balkone pritvirtinom lesyklėlę su skaniais trupinėliais paukštukams. Su Emilija laukėm laukėm, kol atskris kas nors jau dvi savaites... Niekam nereik jokių trupinėlių :(
Bet va, sėdžiu prie lango, žiūriu, sninga, gražu, šalta. Uau! Geltonai žaliu pilvu mažylė atskrido. Laksto tokiu greičiu ji čia, kad nespėju sufokusuoti nieko, iškart pleškinu (aišku, kad be blitz, bo ir taip sunku pagaut, tai jei dar išgąsdinčiau :D) ir nufotkinu jau tuščią lesyklą :D Tokia gražuolė buvo paukštakė, mh, neišeis parodyt trbūt emikai :(
Toks gražumas ir greitumas. Atskrido iš pradžių, apsižiūrėjo ir nulėkė. Jėėė, galvoju, nieko neėmei, prišalo? Nuo pakabinimo lesyklos dar nekeitėm jo turinio :( Pasirodo, pasikvietė dar vieną draugą :D Nusinešė snape po kąsnelį avižos. Jetau, reiks dabar maitint tuos gyvulius :D
Kaip nufotkint, a? Pafilmuot gal? Emilija daržely, nieko nemato :(
Gal mano papasakojimas bent uždegs smagią liepsnelę :) reik pasistengti ;)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą