Einamieji Genadijaus sopuliai

antradienis, vasario 08, 2011

Moteriška agresija - kam kas mėnesį, kam visada

O mano Žovital... Mano įkvėpėja moteriškom temom :)
Kokios mes keistai fantastiškos. Būna, kad pykstam konkrečiai ant kažko, tik neaišku kam, priežasčių gal tiek daug, kad net pasimiršta, lieka tik piktumas, o kartais tokia šūdino mažumo priežastis, kad net neverta sakyt, bet pyktis jis stukstena ir nei kava, nei draugas, nei užklasinė veikla to guzo nepašalina. Kažkiek apramina, bet sugrįžta šimteriopa nauda vėžinėms ląstelėms :D
O kaip būna ružava, kai neįmanima to net paaiškinti, kodėl. Ir ką dabar daryt. Pafyzdžiui, išsilieji ant kokio artimiausio vyriškio, dažniausiai, nes jie būna atsparesni sužeidimams, arba net gan tolimo nevyriško ir kai paklausia, na gerai, tai kodėl tu ant manęs supykai, kaip tai viskas pasidaro nebe taip konkretu :) ir kaip žmogui sakyt - žinok, tiksliai nežinau... O gal, tu pats kaltas, tu tu tu! :D  Ir dar atsiprašyk, prašom, kol ant viršaus nesupykau.
Kažkokios burtininkės raganos su neaiškia filosofija. Tiesiog jaučiam, kad taip reikia žiežirbauti ir viskas. Kai nejaučiam, to nedarom. Faktas. Bet jei kažkur užsilikęs koks randelis, jis ir maišysis reguliariai arba išsklaidytai :)
Kas tuos randelius turėtų atkasti? Kartais būna kapstai knisi raičioji ir taip ir anaip, nu nėr atsakymo. Kai pavargsti ir protelis nunyksta, tada paima ir ooooo... Nejaugi čia tik dėl to? Dėl protelio?
Žinoma, kad taip. Kuo daugiau jį naudoji, tuo mažiau pažįsti save, nes juk su proteliu tu turi būti emancipuota, tu privalai niekam netrukdyti, tai juk tavo bėda, jei tau blogai, tu turi būti mandagi, ir iš vis, kaip tu gali pykti ant tokių niekų, tu juk protinga. O nė velnio! Protas viešoje vietoje gal ir gerai, bet savęs dėl tos viešumos ir dėl "ką kiti pagalvos, kaip reikės pasiaiškinti" skriausti neapsimoka. Niekam nesvarbu, kaip tu atrodai, ką darai. Šiandien gal pakalbės..., na galbūt būna situacijų, kad visą gyvenimą po to prisimena tavo išpuolį, nu ir kas! :D Jeigu jie atsimena tik tą išpuolį, vadinasi, jie nepažįsta tavęs ir verčia tave jaustis ne kaip, jeigu tai dažniau prie jų pakartoji. O jei nepažįsta tavęs, ar verta jaudintis, kas jie tokie begalvojantys kaip toliau tavęs nepažint? :)
Bet, aišku, visada neaišku, kur tu paskui tą žmogų sutiksi :D Bet reik tik pasitikėt savim, daugiau nieko ;) Jeigu įvyko kažkas, priežastis tikrai yra, tik atspėk ją :)

4 komentarai:

  1. :***

    Labai gerą temą pagvildenai :D Sėdžiu išsišiepus :D
    O beje...dėl išpuolio. Dar seniai, kai buvau su tuo, kurio vardas jau seniai pamirštas, padariau tokį rimtą išpuolį ir mane už tai visą gyvenimą kartu kankino prikaišiodamas tai! Tikrai nepažinoj manęs ir gerai, kad daugiau nėjo mum vienas kitą pažinti :) Taip gyventi daug geriau!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Oi, žmona išsilieja ant manęs, oi. Iš kur čia ištraukėt, kad vyrai atsparesni?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pabandyčiau aš tokiu pat tonu draugei išsireikšt... Galėčiau braukt jos visus kontaktus iš archyvų, o vyras nabagėlis artimiausias, ilgai nebrokys, tik tam momentui, nes būna gi ir geresnių akimirkų :)
    Tiesa, vyras vyrui gal nelygu. Manasis labai dvasinga asmenybė, nors nesimeldžia, bet ir mane mokina paprastų "mantrų" - viskas bus gerai... Žiauriai bloga nuo to visko gerai, bet iš tikrųjų taip ir būna, burnok neburnojus :D

    AtsakytiPanaikinti