Emiliūtė išsimaudė visa ir ne tik - dar nušveitė muilu mano veidrodį, sienas aplink vonią ir pačią vonią. (Muilu - na, žinote kaip lieka visur švariai balta :D). Taigi ir klausiu:
- Kaip čia taip sugalvojai gi...
Tokio puikaus atsakymo nesitikėjau, bet labai pažadino mane:
- Man Dievas pasakė, kad reikia pradžiuginti mamą ir padaryti ką nors gero.
- Kaip? - sakau. - Nusileido ant tavęs Dievo vaizdas ir pasakė, kaip šventiesiems būna?
Na, trumpam pagalvojau, koks užkluptų dabar mus nerimas, jeigu šitaip įvyktų :D
- Eik tu... Ne! Taigi mintimis pasakė ir taip aš sužinojau.
Tikrai, gi nebūtina labai išsipūsti ir laukti nežemiškų Dievo ženklų. Ženklai būna paprasti ir gyvenimiški, ir jie visai šalia, ir visada :) Tereikia pastebėti ;)
Tą vakarą kaip tikra mama šiltai klojau jos kasnakt sysiojamą lovą :D Na, matot, kai kasdien reikia keisti, jau prarandi budrumą patiesti tvarkingai, na, vis tiek sum... Bet tąkart užsimaniau ir aš ką nors gero... Dievas su manim pasikalbėjo per mano vaiką :D Va, kaip sklinda viskas tolyn. Va, kaip nereik nei stebuklingų youtubės muzikinių reklamų apie gėrį :D viską turim :P
Ak, kaip VISADA tai pastebėti! Kaip suprasti visus likusius sunkumus, o saule mano...
šeštadienis, gruodžio 14, 2013
trečiadienis, gruodžio 11, 2013
Gintaro karoliai
Su daug mamų buvom ekskursijoj Gintaro muziejuje Vilniuje (adresas kažkur tai Šv. Mykolo g. 12, prie akmens). Par pusę valandos pasako tai, ką žinome, bet labai malonu, kad ne visi tą patį vis tik žinome, todėl puikiai susideda smegenėlių minipuzlė, nes supratau, kodėl močiutės papuošalinė turėdavo tokį ir ne kitokį mielą kvapą - daug neskęstančio gintaro ten susirinko ;) Daugiausia geltono :)
Bet ne apie tai, nes ten buvo galima išsigraviruoti sau (ar vaikams) mažą gintariuką-amuletuką. Pačiai neteko graviruot, nors labai norėjosi padrožti :), bet stiklinės vitrinos prašėsi akylai prižiūrimos nuo lipnių mažų smailų nagiukų :P Bet amuletėlius turime du vis tiek - charakteringas paprastas kryželis ir žemyn galva kabanti sraigiukė :) Taip, tai mano pravardė, kuri pradeda man patikti ir tikti, ir dar norėti, kad tikti :)
Parnešu namo, dovanoju kryželį Emilijai, kad saugotų nuo pykčio ir gelbėtų nuo pagundų, ir atleistų, ir atneštų karalystę į josios širdį. Neįtikėtina, kokiu jautrumu pagavo mano palinkėjimą - pradėjo melstis (nekrikštas :)) panašiais žodelyčiais tik dar nuoširdžiau ir susikaupus.
Vakare jį užkabino man, kad naktį nepykčiau ant Justino, kai jis bunda :D Kai pasidalini gėriu, jis tiesiog sklinda ir skrenda! Neturėjaau teisės pykti tąnakt nė per kur ir praėjo puikiai ;) Tikrai viskas galioja - stebuklai kasdienybėje galioja, patvirtina sraigė ;) Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt.
Sraigęlę dovanojau Justinui, kad primintų jam mamą, kurios jam reikia šiuo metu daug, koncentruotai visu veidu į jį be jokių pašalinių minčių :D Netrukdo, juk taip miela ir be to tuoj bus kitaip :)
Taigi, labai smagu, kai galima prie teorijos prisiliesti pirštais - eikit prašyti leisti pasigaminti amuletėlį, gal ir nenešiosite iš "gražumo", bet pačiupinėsite "akmens" minkštumą ir sušilsit ;)
Ai, ir dar supratau, kad amuletas nėra nugludintas beribis elegantiškas grožis, nes jo neišvaizdumas, paprastumas - kaip mūsų nuodėmės. Sunku kam nors parodyti, bet taip arti širdies, kad net imi džiaugtis labiau nei demonstruotinu grožiu :)
Laimingai!
Bet ne apie tai, nes ten buvo galima išsigraviruoti sau (ar vaikams) mažą gintariuką-amuletuką. Pačiai neteko graviruot, nors labai norėjosi padrožti :), bet stiklinės vitrinos prašėsi akylai prižiūrimos nuo lipnių mažų smailų nagiukų :P Bet amuletėlius turime du vis tiek - charakteringas paprastas kryželis ir žemyn galva kabanti sraigiukė :) Taip, tai mano pravardė, kuri pradeda man patikti ir tikti, ir dar norėti, kad tikti :)
Parnešu namo, dovanoju kryželį Emilijai, kad saugotų nuo pykčio ir gelbėtų nuo pagundų, ir atleistų, ir atneštų karalystę į josios širdį. Neįtikėtina, kokiu jautrumu pagavo mano palinkėjimą - pradėjo melstis (nekrikštas :)) panašiais žodelyčiais tik dar nuoširdžiau ir susikaupus.
Vakare jį užkabino man, kad naktį nepykčiau ant Justino, kai jis bunda :D Kai pasidalini gėriu, jis tiesiog sklinda ir skrenda! Neturėjaau teisės pykti tąnakt nė per kur ir praėjo puikiai ;) Tikrai viskas galioja - stebuklai kasdienybėje galioja, patvirtina sraigė ;) Tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėt.
Sraigęlę dovanojau Justinui, kad primintų jam mamą, kurios jam reikia šiuo metu daug, koncentruotai visu veidu į jį be jokių pašalinių minčių :D Netrukdo, juk taip miela ir be to tuoj bus kitaip :)
Taigi, labai smagu, kai galima prie teorijos prisiliesti pirštais - eikit prašyti leisti pasigaminti amuletėlį, gal ir nenešiosite iš "gražumo", bet pačiupinėsite "akmens" minkštumą ir sušilsit ;)
Ai, ir dar supratau, kad amuletas nėra nugludintas beribis elegantiškas grožis, nes jo neišvaizdumas, paprastumas - kaip mūsų nuodėmės. Sunku kam nors parodyti, bet taip arti širdies, kad net imi džiaugtis labiau nei demonstruotinu grožiu :)
Laimingai!
Kūryba iš kasdenio maisto
Nupirkau vaikams saldumyną - saldūs kukurūzų žiedeliai, tatai vadinasi :) Saldūs nelabai (Justinas sako "fšalta nia"), bet labai tikslingi. Mat jais, pasirodo, galima patiuninguoti žaislinę mašiną - draugams tai matosi čia. Paseilini, ir laikosi, kol neužsimanai valgyti ;)
Plastelino gabalėlių tikslas panašus. Love kūryba <3 Love nuobodi kasdienybė <3
Plastelino gabalėlių tikslas panašus. Love kūryba <3 Love nuobodi kasdienybė <3
Nauja kopija
2013 12 04 kankino nuo vidurdienio, pasirašė 17:00
Bandau prisiminti, ko mokei -
Meilės:
supratingos, gailestingos, juokingos, išmintingos
griežtai atlaidžios
Linkiu mums abiems paskutinio šitokio gyvenimo
Kartu viską mylint
ir gražios minties.
Dabar tai visiškai netinka,
Turi būti tobula, (tinka).
Prieš kelis mėnesius skaičiau ką sako šventas Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams:
Meilė kantri, meilė maloninga
ji nepavydi;
meilė nesidžiaugia ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Matyt bandžiau tuos žodžius tiksliai suprasti per save ir pakartojau kažkokį fragmentą, pridėjus savo žalios spalvos, todėl tai gerokai padarkyta kopija :) Nieko rimto :)
Skiriu tai - viešai tokią ypatingai gražią datą 11.12.13 - jau iškeliavusio tėtuko gimtadieniui - pirma mano tikra dovana... Nors negirdi, atleisk už pyktį, juk myliu. Ir vis dažniau tampa panašiau už meilę ne sau ;)
Priežastis - žmogus, kuris labai panašus gal į mano tėtį (nors nieko konkretaus). Bandžiau suprasti, ką davė tokia didelė didelė dozė meilės, kurios neištvėriau, kaip ir tu :) ir kam tai gali būti prasminga tiek galvoti ir bandyti, jeigu nenaudoju - todėl liu ke...
Supratingiesiems...
Bandau prisiminti, ko mokei -
Meilės:
supratingos, gailestingos, juokingos, išmintingos
griežtai atlaidžios
Linkiu mums abiems paskutinio šitokio gyvenimo
Kartu viską mylint
ir gražios minties.
Dabar tai visiškai netinka,
Turi būti tobula, (tinka).
Prieš kelis mėnesius skaičiau ką sako šventas Paulius savo pirmajame laiške korintiečiams:
Meilė kantri, meilė maloninga
ji nepavydi;
meilė nesidžiaugia ir neišpuiksta.
Ji nesielgia netinkamai,
neieško savo naudos,
nepasiduoda piktumui, pamiršta,
kas buvo bloga,
nesidžiaugia neteisybe,
su džiaugsmu pritaria tiesai.
Ji visa pakelia, visa tiki,
viskuo viliasi ir visa ištveria.
Meilė niekada nesibaigia.
Matyt bandžiau tuos žodžius tiksliai suprasti per save ir pakartojau kažkokį fragmentą, pridėjus savo žalios spalvos, todėl tai gerokai padarkyta kopija :) Nieko rimto :)
Skiriu tai - viešai tokią ypatingai gražią datą 11.12.13 - jau iškeliavusio tėtuko gimtadieniui - pirma mano tikra dovana... Nors negirdi, atleisk už pyktį, juk myliu. Ir vis dažniau tampa panašiau už meilę ne sau ;)
Priežastis - žmogus, kuris labai panašus gal į mano tėtį (nors nieko konkretaus). Bandžiau suprasti, ką davė tokia didelė didelė dozė meilės, kurios neištvėriau, kaip ir tu :) ir kam tai gali būti prasminga tiek galvoti ir bandyti, jeigu nenaudoju - todėl liu ke...
Supratingiesiems...
sekmadienis, spalio 27, 2013
Priminimai
„Viešpatie, suteik mums norą pasikeisti, kai klystame. O kai būname teisūs, padaryk, kad su mumis būtų lengva gyventi.“
Peteris Maršalas
„Jeigu nerimo ir rūpesčio paukščiai skraido virš galvos , nieko nepadarysi. Tik neleisk jiems susukti lizdų savo plaukuose.“
Kinų patarlė
„Nors mes keliaujame po pasaulį ieškodami grožio, jo nerasime, jeigu nesinešime su savimi.“
Ralfas Voldas Emersonas
„Tu nepajausi, kai į tave mes druska, jeigu neturėsi savo kūne žaizdos.“
Lotynų patarlė
antradienis, spalio 22, 2013
Žavumas oželių
Šitas straipsnelis priminė man apie mano vaikelių "ožiukus", kur šitą žodį net purto, kaip sunku tarti arba girdėti. Atsimenu, kaip pati susilaukdavau tokio vertinimo ir kaip po to kildavo noras pasielgti dar šlykščiau, nesvarbu kaip, svarbu, kad keltų tikrai baisų pasibjaurėjimą. Kaip juokinga, ane? Nori pataisyti vaiko destrukcinį elgesį va tokia "naudinga" pravarde, o gaunasi, kad tik paskatini pasielgti dar blogiau. Na, būdamas vaiku stengiesi pateisinti tą pavadinimą, nes juk tėvai mane myli ir sako, kad esu oželis. Turiu būti kaip reikiant didelis ožys tada :D Fun :)
Justinas (2m.), kai neįmanoma patenkinti jo kokio nors įgeidžio, jis pradeda dūdauti (na, gerai, verkti) ir iš baimės įžeisti mane ar dėl kokios kitos priežasties, kad taip stipriai nelaimingas prisidengia lūpas ir stengiasi, vargšas, sustoti :) Aišku, tokį nabagėlį norisi tik užjausti ir pasakyti, kad nieko blogo, jeigu tau nepatinka, bet mes juk galime būti kartu ir kalbėtis arba tylėti (pagal norą ir situaciją), kol skausmas liausis :) so sweeet.
Emilija (4m.) mano mamos vadinama "visišku ožių pasauliu" ir dar ten keletas netekstuotinų pavadinimų, kurie gal ir atitinka vaizdą, bet dargi jį ir pastiprina :) Bet mudvi pamažu siekiame, kiek tik pačios turime syvų (patikėkite, jų mažai būna), kad pavyktų nesukontroliuoti, nesustabdyti ožių reiškinį, bet suprasti, įsijausti ir išsiaiškinti.
Prisipažinsiu, nors buvau idealus, kaip mama sako, vaikas, bet visi užgniaužti ožiai man pasipila pačiai dabar ties trisdešimtmečiu, tik dar pikčiau, nes vis dar bandau juos tramdyti :) Būtų lengviau nebijoti to gyvūno, o tiesiog pažvelgti į save, kaip į vaiką, ir susitikus su oželiu jį pakalbinti :) Galbūt ką nors reikšmingo ir sutarsime, o gal ir ne, bet svarbiausia meilė ir supratimas. O kad tos tikrosios meilės sau ir visiems kitiems aplinkui būtų daugiau ir daugiau, kad net galo neliktų! :)
Beje, tame R. Žilionienės straipsnelyje, ar kaip jį pavadinti, dar labai krito akiratin siūlomas pavyzdys, kad verčiau derėtų su vaikais tartis, bendrauti ir panašiai. Jo :D Mano močiutė pedagogė irgi naudodavo šį patarimą kartais, tik tas pasitarimas atrodydavo maždaug tradiciškai: mes pasitarkime, bet aš nusprendžiau jau :D ir nuoširdžiai net dabar rimtai nesuprastų, ką darė ne taip. Juk tai neįmanoma, viską darau gerai, nes aš mama! :)
Įdomu tai, kad tokiais ir iš vis bet kokiais mokomaisiais straipsniais piktai besielgiančių tikrai neatitaisysi, nei pamokysi, nei atversi kokį neatrastą horizontą :) Bent jau retas žiūrime į save gan kritiškai, dažniausiai badom piršteliu į kitą (o ko ne vaikai :)) :) Gerai yra tai, kad tai pastiprina tuos, kurie ir taip jau bando elgtis, bet susilaukia savo karmą atitinkančių kitų žmonių nuomonę ir tuo suabejoja :) Tai užtvirtinimui šitai gerai sueina, bet nemoko, nes nurodo, kaip mes blogai sakome tik ;) o kai pasako, kad blogai sakome, norisi dar blogiau elgtis :D oželis apsisuka atgal nesvarbu kiek metų bebūtų tavo esybei ;)
Pabaigoje: visada reikia jautriai pagalvoti kaip veiks tavo "gudrus" pasakymas kitą, o be to ir patį tave.
Justinas (2m.), kai neįmanoma patenkinti jo kokio nors įgeidžio, jis pradeda dūdauti (na, gerai, verkti) ir iš baimės įžeisti mane ar dėl kokios kitos priežasties, kad taip stipriai nelaimingas prisidengia lūpas ir stengiasi, vargšas, sustoti :) Aišku, tokį nabagėlį norisi tik užjausti ir pasakyti, kad nieko blogo, jeigu tau nepatinka, bet mes juk galime būti kartu ir kalbėtis arba tylėti (pagal norą ir situaciją), kol skausmas liausis :) so sweeet.
Emilija (4m.) mano mamos vadinama "visišku ožių pasauliu" ir dar ten keletas netekstuotinų pavadinimų, kurie gal ir atitinka vaizdą, bet dargi jį ir pastiprina :) Bet mudvi pamažu siekiame, kiek tik pačios turime syvų (patikėkite, jų mažai būna), kad pavyktų nesukontroliuoti, nesustabdyti ožių reiškinį, bet suprasti, įsijausti ir išsiaiškinti.
Prisipažinsiu, nors buvau idealus, kaip mama sako, vaikas, bet visi užgniaužti ožiai man pasipila pačiai dabar ties trisdešimtmečiu, tik dar pikčiau, nes vis dar bandau juos tramdyti :) Būtų lengviau nebijoti to gyvūno, o tiesiog pažvelgti į save, kaip į vaiką, ir susitikus su oželiu jį pakalbinti :) Galbūt ką nors reikšmingo ir sutarsime, o gal ir ne, bet svarbiausia meilė ir supratimas. O kad tos tikrosios meilės sau ir visiems kitiems aplinkui būtų daugiau ir daugiau, kad net galo neliktų! :)
Beje, tame R. Žilionienės straipsnelyje, ar kaip jį pavadinti, dar labai krito akiratin siūlomas pavyzdys, kad verčiau derėtų su vaikais tartis, bendrauti ir panašiai. Jo :D Mano močiutė pedagogė irgi naudodavo šį patarimą kartais, tik tas pasitarimas atrodydavo maždaug tradiciškai: mes pasitarkime, bet aš nusprendžiau jau :D ir nuoširdžiai net dabar rimtai nesuprastų, ką darė ne taip. Juk tai neįmanoma, viską darau gerai, nes aš mama! :)
Įdomu tai, kad tokiais ir iš vis bet kokiais mokomaisiais straipsniais piktai besielgiančių tikrai neatitaisysi, nei pamokysi, nei atversi kokį neatrastą horizontą :) Bent jau retas žiūrime į save gan kritiškai, dažniausiai badom piršteliu į kitą (o ko ne vaikai :)) :) Gerai yra tai, kad tai pastiprina tuos, kurie ir taip jau bando elgtis, bet susilaukia savo karmą atitinkančių kitų žmonių nuomonę ir tuo suabejoja :) Tai užtvirtinimui šitai gerai sueina, bet nemoko, nes nurodo, kaip mes blogai sakome tik ;) o kai pasako, kad blogai sakome, norisi dar blogiau elgtis :D oželis apsisuka atgal nesvarbu kiek metų bebūtų tavo esybei ;)
Pabaigoje: visada reikia jautriai pagalvoti kaip veiks tavo "gudrus" pasakymas kitą, o be to ir patį tave.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)