Kasdienis pokalbis

Atrodo, gali kalbėti ką tik nori vaikams, aiškinti, auklėti, brukti net, kaip mums atrodo reikia/nereikia elgtis, bet visa esybe vis dažniau susigriebiu, kad ne tai auklėja...  Jie gali ir neišgirsti, nes tuo metu galvoja apie kokį nors vorą, gali nepagalvoti, kad tai svarbus sakinys, nes dabar nukrito pieštukas, maža ką, ania! Neretai nirštam, kad vaikai neklauso, ką sakom. O turėtų klausyt?

Žodžiu, taip. Mažylė užsimanė svetimoj klėty į tualetą: "Eisiu tik su mama. Tetšio nenoriu". Nu gerai. Nuėjus "š..." kartu, nei sekundės nepasigailėjau :D sužinojau daugiau apie savo dukrą. Tiksliau gal daugiau apie save... 8) Tai intymu... gal kiek nemalonu viešinti, bet kodėl? Juk tai yra tai ir tiek :)

E: Mano p... neplaukuota, nes aš maža dar. (veidelis rimtas rimtas...) :) Kai užaugsiu, bus plaukai ten...
Aš: Taip... (nebežinau, kaip toliau tęsti, nes kartais glumina paprasta tiesa, laikau mylimąją savo ant dideliųjų puodo, mano akys į šikano nuleistuvą, jos į tūliko langą, gerai kad...)
E:  Ir dar kai užaugsiu, turėsiu diiiiiidelius papukus kaip tavo... (na, atkakli tema, jau nebepabėgsiu :D ir gerai :))
Aš: O taip... Tik jie bus tavo, gal kiek kitokie. O ką darysi su jais?
E: Maitinsiu savo vaikus, būsiu mama Vieva.
Aš: (protas padiktavo įsiterpti dar :s gerai, kad nepasipriešino :D per maža :)ždž, mždg tp kžkp išsireiškiau nerišliai suglumus kžkk) ir turėsi vyrą, taip kaip aš turiu - tavo tėtį. Jis mano vyras. Bus vestuvės (kažkodėl norėjau vestuves prieš vaikus pažymėti :D). Su vyru reikia kalbėtis, kiek vaikų abudu svajojat turėti, paskui susituokti bekalbant vis dar... :) O kiek tu norėtum jų turėti?
E: Tvirtai atsako: Du. (kažkuo primena mūsų šeimą, a?)

Na, ir t.t. papliurpėm... Aš tiesiog gal daugiau klausiau paskui, kaip aš atrodau maždaug, nes ką bepridėsi... apie tas vestuves kai pašnekėjau ne pri čiom, pvz... kvaila pačiai net klausyt, kai pati to nedariau, ką aš galiu aiškint :D faina... Ne viskas gražu pas mus, žinoma, bet papukų panaudojimas man atrodo tikslingas ;) negalvodama duodu nekenksmingą pamoką vienoj sferoj :) aišku, taip atrodo man. Kiti gal kitaip galvoja, kitaip viskas ir vyksta.

Mintis: ji ateity badys daryti taip kaip aš dabar, nesvarbu ką aš sakyčiau, ką ji galvotų, bet štampas jau sudėtas. Kraupu, nes aš nekasdien galvoju apie tai, ką ir kaip darau, sakau, einu. Nesvarbu gerai, ar blogai. Vis tiek ji turės kodą - kaip mano mama, kaip mūsų šeimoje, kaip tėtis... reiktų būti atsargiai neperžengti pavojingos linijos, smegenyse net dūūūūūūzgia braška trankosi. O, vargeli, taip man ir reik :)

P. S. Tiesa, kažkada ji žvengė - taigi mamos nemoka vairuoti, kaip čia dabar sakai - sės ir atvažiuos su mašina! :D Turėjau galimybę paaiškinti, kad ne visos mamos tokios, kaip aš - ir būna tokių mamų, kurios vairuoja ir pan. :) Gal man pradėt pagalvoti ir apie vairavimą...
Bet aš esu ta mama, kuri nevairuoja. Kol kas ;) kol neiškilo būtinybė, kol visur galiu kojom nueit (čia mano gyvenimo kaifas, malonumas - atimk vaikščiojimą, reiškia, nukirsk man galvą, mždaug), kol kas nenoriu, dabar nereikia, kodėl su vairuojančiomis lenktyniauti, jei mūsų šeimoje dar nėra spiriančio reikalo :) Vien dėl lenktynių būti tokiai kaip kitos..., galiu ir pasidaryti pikta, jei darysiu ne tai, ką manau dabar reiktų daryti :D o piktumas dėvi mano gerumo plėvelę :P Nea, dar nevairuosiu :D

Žodžiu, pokalbis prasidėjo p. plaukeliais, pasvarstymas baigėsi vairavimu - temos susiję :D "nieko nėra svarbiau už nieką" pasitvirtina :)

Tyla visad baigiasi panašiai

Žinot, kai vaikai zuja, burzgia, gyvena... o paskui stoja kažkokia spengianti tyla ir ramybė :) Ta tyla būna dieviška, nes atėjus pasižiūrėti, kas vyksta "įdomaus" visada kažką atrandi :D Tai va. Pasižiūrėti nėjau tyčia :) Laukiau, ar manimi gali vaikas pasitikėti ir ateiti prisipažinti pats :D

Atėjo :D Baaaaaaaaaaau! Aš baisaaaaa! :D

Na, taip. Žalia nuo plaukų šaknų iki alkūnių, ko ir galima buvo tikėtis.

Juk taip ir sakė prieš tai išdidžiai - dabar Tepliosiu, bet tik ant popieriaus, gerai mama? :) su guašu, šį kartą ne akriliniais :D bet vis tiek reikėjo merkti visą :D

Deja, po to, kaip visada ir būna po tos tylos, teko nugiedoti graudžią giesmę, mat tėtis juokėsi iš jos... ;) Nuraminau, bet čia pat čiupau bonkę šampūno :D Sakė daugiau niekada niekada nebepaišys plaukų :D Vadinasi kažkada reikės giliau ausis ir plaukus praust :D kaskart gi būna vis "gražiau" nei prieš tai ;)

... ir tai niekada nesibaigia, net jei jau tampi suaugusiu, tik terlionės būna įvairesnės, kartais net nesimato nei ant kūno, nei ant sienų ;)

Žodžiu, šiandien turėtų būti užgavėnės. Kaukė padaryta - antakis vis tiek žalokas :D atrodo lyg mušta, praustis jau nėra kada, jei norim spėti į pusryčių ceremoniją daržely :D

Žiema išsigąs, prižadu ;) Tikiuosi, kad vaikų teisės atskirs dažus nuo tikrų mėlynių :D

Oficialios Spjaudynės

Pasikeitimui - daina

Šiandien pirma diena, kai oficialiai Justinas nebėra 100 proc. priklausomas nuo mamos pienelio :) Tik 99 :D Labai puikiai ištaškėm aplink ausis, plaukus, tarpupirščius ir visas medžiagos klosteles ryžių košelę, nes daržovių dar nepriauginom :) Sprangi, gyvatė, teko užgerti švž. pienu tiesiai iš tiekėjo, kad nebūtų traumos :) Rytoj ankstesnio Justino "pieniškos dešrelės" bus likę tik 98 proc., ir t.t., kol bus visas savarankiškas vaikinas ir pradės padėti jau kitiems :P

Gera, gera skrist toliau po sparnelį <3

baisesni dalykai...

Esu skaičiusi, girdėjusi, kaip vaikai nueina su nepažįstamais dėdėm, tetom kur nors, kaip juos pagrobia, ar dar kažkaip piktai saldumynais privilioja kažkur eiti...

Atėjo tiks metas pakalbėti apie tai su Emilija, nes vakare likę be tėčio, turim kažkokių baimių. Tamsu už lango, kažkas laiptinėj traška, Emilija bijo "diedų" :D Sako, ateis diedas, pagrobs mane, mama, daryk ką nors.

Gerai, sakau. Kol tu esi šalia, jokiam diedui tavęs tikrai neatiduosiu, nė negalvok. Jei reikės, tai ir su rogėm į ragus jam pataikysiu, nors šiaip muštis ir negalima. Veeeeeeee, bliūvteli lepūnėlė - roooogių gaila, neturėsiu tada rogių, jei jas sulaužysi :D Baik tu, sakau, rogių pilnos parduotuvės, o Emilija - viena, jos nenusipirksiu NIEKUR. Pačiai net šiurpai buvo pakilę ties tokia mintim. Iš tikrųjų... Tada Emkis pritarė. Bus tų rogių! :D

Kilo jai tada kitas klausimas: O diedui, tam piktam, kuris grobia mane, galima tada jau sakyti tokius negražius žodžius: b..., eik tu š...? Nu tuos, kur vaikam negalima sakyti? (:D).
(Pasakojau, kad suaugę kartais keikiasi, vartoja alkoholį, rūko, ko vaikai daryti negali. Suaugusiems irgi to geriau nedaryti, bet kartais jie nebemoka to išmokti nebedaryti. Todėl vaikai jiems turi rodyti pavyzdį... :))
Na va, atėjo metas pasiaiškinti, kada galimi Tie žodžiai :D Negalima, sakau, net ir tokiam sakyti nieko panašaus, nes taip galima jį dar labiau supykdyti, o tada jau jo pyktis bus dar didesnis ir jau jo gali nebeįveikti...

Nelabai suprato kol kas... Klausiau, ką darytum, jei į darželį ateitų nepažįstamas vyras ar moteris, ir sakytų: einam, nuvesiu tave pas mamą. Mano nelaimei, ji atsakė: juk jis mane nuves pas tave... Eitų, vienu žodžiu! :( Tenka gvildenti toliau, kaip žmonės kartais meluoja, kaip reikia kreiptis pagalbos, kokios išeitys galimos. Sakiau tiesiog, kad paprašytų auklėtojos paskambinti tai mano mamai ar tėčiui ir paklausti, ar tikrai tas dėdė/teta kažkur nuves...

Baisu, ne... Gerai, kad ši tema kilo iš tiesiog paprastos baimės ir teko šiek tiek pagvildenti. Neaišku, kiek galvelė suprato, kiek padarytų, bet geriau kalbėti, nei nekalbėti gal?

Meilės diena

Aš: Emilija, rytoj bus meilės diena. Ar žinai kas tai yra?
E.:  Nea...
Aš: Tą dieną reikia prisiminti, ką labai myli, na, pavyzdžiui, ...
E.:  Ai, tai aš myliu dieną. Ir naktį dar. O tu mama, ką myli?
Aš: :D Aš tai tave labai myliu. Dieną, naktį, rytą ir vakarą.
E.:  ir rytą, ir vakarą? Aš irgi myliu visus. Dieną, naktį, rytą ir vakarą.

O sako, kad vaikai nenori mokytis nieko :D še tau, kalbi; mokaisi net pats, ką kalbi :)

Kaip aš užaugau

Kai neturėjau vaikų, buvau ideali. Kažką mokėjau, kažko ne, bet mano esybės tai nekankino :)
Kai gimė dukra, tapau ieškanti, nerami, nepatikli, pikta, pamokanti, viską žinanti.
Kai gimė sūnus, nusiraminau, toliau ieškau, tikslinuosi, domiuosi, pykteliu, bet pasvarstau, nieko nežinau, nes taip sužinosiu dar daugiau...
Tuoj vėl būsiu ideali kaip ir anksčiau, bet su didesne bagažine ;)
Kaip ir nieko nepraradau, tik įgijau, nors buvo baisu, kaip miške :D
Galėčiau tai pavadinti savo Bakalauru ir Magistru :)

Ta proga

Valgymo pertraukėlė

Valgom visa trys šeimyna, jau dideli, o mažas didelis ketvirtas kiurkso savo "kėdėj", siekia nepasiekiamo. Nu ko tu nori, dar per mažas. Duok ir viskas, tiesiog duok, kitaip zirsiu, va matei kaip antakiai man, va kaip susiraukė, baisu? Duok. Šaukštą va, bet kokį, tik šaukštą, nors ir tuščią, duok, kaip visi noriu, noriu būt rimtas, kaip jūs. Valgom visi keturi, mirksi rimtai tas ketvirtas su tuščiu šaukštu, kaišioja į srėbtuką... treniruojasi prieš tikrą startą. :D