penktadienis, sausio 14, 2011
Vestuviniai marš'ai
Ot mano paslaptingoji jovitiena įkvėpė mane ištraukt iš savęs staigiai vestuvių temą. Buvau dar maža prieš du su kiškiu metų, kai mane išgyventinis nusprendė pakankinti ir nusitraukt 5000 nuotraukų albumui, tradiciškai sutupdyt prie ėdalo bliūdų visus, tuo metu, draugus, padainuot su vešliais antakiais ir garmoška apie kaimiškus dalykus (esu pakylota miestietė, dažniausiai buvau buka geriems, gal nuoširdiems dalykams), palaikyt nemiegojusias senutes už sprando prie taurelių (turbūt, kad anksčiau žmonės norėdavo, kad taip greičiau gal nusibaigtų jos, o man buvo gaila jų jau vietoj esant). Dar be to žinant mano vidinę padėtį, nesuvokiamo didumo laikini materialumai, organizavimo kokybė, fotografo potencija, patiekalų poreikis, gėrimų spiritumas, draugų sodinimo reikalas (gal ir nusipelnė jie to) man buvo kaip jofkės povas naguose čia
Kadangi buvau jautri viskam, kiekvienam žvilgsniui, minčiai ar žodžiui, buvau smarkiai suvilkėjusi, po to irgi. Kažkokia nuskriausta, nors niekas nelietė. Būna tokių būsenų. Data parinkta tobulai atseit, net nežinojom, skaičių derinys puikus :D ale kaip juokinga man tai :D man viskas juokinga, kas žmonėm atrodo svarbu, būtina ir rimta :) visą gyvenimą! Bet vyras sako, kad taip negalima, nes rimti dalykai rimti juk. Gal ir gerai, nuleidžia ant žemės svajoklį. Nors svajoti yra apie ką. Tik nusileidžiu ne visa, deja ;) Palieku vietos ir sau :P
O dabar tiksliai žinočiau kokių vestuvių man būtų buvę reikėję. Tada aš tokių svajonių neturėjau iš vis, nes neturėjau apie ką greičiausiai. Dabar neturiu apie ką, bet kaip malonu... Gal kam kitam patiks kokia detalė :)
Žodžiais taip. Draugauji labai nuoširdžiai. Kai pikta, pyksti ir išsakai, kad dingtų, triokšt keberiokšt be galvojimo, kas ką pagalvos ar pasakys. Kai pasakys, tada ir parodysi vietą nevietoj. Kai gera, prisiglaudi kaip oda, apsivynioji, ką čia dar sakyt, bo išgaruos kaip ir pyktis. O tikslas - chemiškai išgarinti pyktį, kad liktų natūral produkt meilė. Per tokį ryšumą, gali sutūpus štai keliese ir pasvajot, kaip būtų, jeigu būtų, jei panorėtum. Paslapčiom tavo kėslus kai kas įsimena po truputį. Pašlifuoja prie savęs, kad liptų. Nesiginčyja!, bet pasako apie save tiesiog. Nevisai rimtai sprendžiam sau pasikikendami. Dangus? O ko žemė, jei norisi dangaus?
Toliau vyksta taip. Kalėdos kokios nors nemėgstamos ar kokia kita bedievių šventė. Geriausia be progos. Tada bent tikrai svarbus jautiesi, ne proginis kaip savaiminis tortas. Ateina mano senis su manta, sako rėdykis, tu labai graži, varom. Atvarom. Mano planas dar tik bus, o jo jau vyksta. Išsišiepę pasirašom va tyčia pravardėm ant špargalkės, kurios greičiausiai niekam daugiau nebereikės, nebent žmogui. Siurprizai man patinka. Ypač kur nežinau kaip man elgtis :D bet taip maloniai. Svarbiausia, kad būtų vietos kur išsišiept. Tam reikia labai apgalvoti ir paskaičiuoti.
Fotografai atsakau atvirai: eina į kiemsynus bičių fotkint, įkyrios musės ar blynų. Gal jie ir gražūs ir geri, bet tądien tokius reik vyti šalin. Pestaklis nebent po daug metų galės būt, bet ir tai kam... Kam žiūrėt į save koks buvai, jeigu tu esi čia dabar? Palyginti, paverkt ar pasidžiaugt kaip pasikeitei. Tam yra istorijos vadovėliai. O grožis yra dabar su tavim. Tu saugus. Mėgaukis. Ne visai mano mintis, bet jeigu gera, čiumpyk, jei pats nesugalvojai geriau.
Ateina ateina eilė ir man ne žioplam pasirodyt. Sakau: einam. Va, jau klausimas tau, kur, kas čia, negi ir tu bjaurus daiktas? Aišku. Seniai tai žinojai. Varau išsišiepus :) tau šakės. Einam į eilinį mišką - mergaitės į kairę, berniukai į dešinę. Pavarpeliuojam. Atsipalaiduojam. Kurpaitės apsitraiškė rudeniniu tokiu žemėtu reikalu, nes truputį drėgna. Kam rūpi. Laimingi :) Eik, sakau. Kur? Nu eik, rink akmenus, ką, gal pirmokas? :p pati niznam kam, sugalvosim gi. Renka, pluša. Iš pradžių pagal grožį, paskui jau iš pykčio. Kai jau pasiunčia mane, ok, tada sakau.
Prisidirbai dabar. Neik dabar - šuoliuojam. Sėsk. Šlapia! Sėsk ant patiesimo, sakau. Akmenai. Visi. Ojemziau kiek mažai, tingėjai. Tik 80 gal. Pffff, nu gerai... Kaip pasiklosi... Užduotis: 80 akmenų užduočių, kurias reik įvykdyt būnant šitoj katorgoj. Ir linksmai. Pradedam! Vardinam. Fiū... Sunku. Kitus paliekam rytojui net. Visų linksmybių nereik iškart ištaršyt, tai kas, kad taisyklės buvo kitokios :p Gal mes žmonės, galim ir interpretuot, galvas tai turim. Dedam kitus 40 į kišenę, galvosim, kai užsuks ūpas. Atsimeni tuos anuos 40? Blankiai? Nieko, svarbiausia, atsimint tą proceso smagumą ir paprastumą. Daugiau nieko. Ten buvo tik treniruoklis, repeticija. Maždaug įkirtai kaip dirbsim?
Nori miego 21h? Skelbiam laikiną pabaigą. Jamam raskladuškę, varom miegot. Tiesa, valgei? Jo. Meilės. Bet jos dar reikės. Akmenukams.
Geriausia yra tai, kad viską susvajotą tikrai pamiršiu, garantuoju :) Aš jau viską kitką pamiršau. Gal kažkas ir liks, bet išgirdus, girdėsiu kaip pirmąkart. Ir labai gerai. Ne faktai džiugina. Tiesiog mintis.
Blogiausia, kad viskas taip ir bus. O jeigu čia ne tobula, a? ;) Nėr kvarklių, draugų, mėsų, tradicijų, šiltų kraštų. Viskas taip, kaip nori.
Tau ir aš. Šiltas turi būti ne tik kraštas. Karšta turi būti visur, kur esi.
Kad besivėdindamas užkliūtum už kitų, kurie irgi be mėsų...
Ir dar ne pabaiga, kol aš :p
Pataikyk man taip :)
Kadangi buvau jautri viskam, kiekvienam žvilgsniui, minčiai ar žodžiui, buvau smarkiai suvilkėjusi, po to irgi. Kažkokia nuskriausta, nors niekas nelietė. Būna tokių būsenų. Data parinkta tobulai atseit, net nežinojom, skaičių derinys puikus :D ale kaip juokinga man tai :D man viskas juokinga, kas žmonėm atrodo svarbu, būtina ir rimta :) visą gyvenimą! Bet vyras sako, kad taip negalima, nes rimti dalykai rimti juk. Gal ir gerai, nuleidžia ant žemės svajoklį. Nors svajoti yra apie ką. Tik nusileidžiu ne visa, deja ;) Palieku vietos ir sau :P
O dabar tiksliai žinočiau kokių vestuvių man būtų buvę reikėję. Tada aš tokių svajonių neturėjau iš vis, nes neturėjau apie ką greičiausiai. Dabar neturiu apie ką, bet kaip malonu... Gal kam kitam patiks kokia detalė :)
Žodžiais taip. Draugauji labai nuoširdžiai. Kai pikta, pyksti ir išsakai, kad dingtų, triokšt keberiokšt be galvojimo, kas ką pagalvos ar pasakys. Kai pasakys, tada ir parodysi vietą nevietoj. Kai gera, prisiglaudi kaip oda, apsivynioji, ką čia dar sakyt, bo išgaruos kaip ir pyktis. O tikslas - chemiškai išgarinti pyktį, kad liktų natūral produkt meilė. Per tokį ryšumą, gali sutūpus štai keliese ir pasvajot, kaip būtų, jeigu būtų, jei panorėtum. Paslapčiom tavo kėslus kai kas įsimena po truputį. Pašlifuoja prie savęs, kad liptų. Nesiginčyja!, bet pasako apie save tiesiog. Nevisai rimtai sprendžiam sau pasikikendami. Dangus? O ko žemė, jei norisi dangaus?
Toliau vyksta taip. Kalėdos kokios nors nemėgstamos ar kokia kita bedievių šventė. Geriausia be progos. Tada bent tikrai svarbus jautiesi, ne proginis kaip savaiminis tortas. Ateina mano senis su manta, sako rėdykis, tu labai graži, varom. Atvarom. Mano planas dar tik bus, o jo jau vyksta. Išsišiepę pasirašom va tyčia pravardėm ant špargalkės, kurios greičiausiai niekam daugiau nebereikės, nebent žmogui. Siurprizai man patinka. Ypač kur nežinau kaip man elgtis :D bet taip maloniai. Svarbiausia, kad būtų vietos kur išsišiept. Tam reikia labai apgalvoti ir paskaičiuoti.
Fotografai atsakau atvirai: eina į kiemsynus bičių fotkint, įkyrios musės ar blynų. Gal jie ir gražūs ir geri, bet tądien tokius reik vyti šalin. Pestaklis nebent po daug metų galės būt, bet ir tai kam... Kam žiūrėt į save koks buvai, jeigu tu esi čia dabar? Palyginti, paverkt ar pasidžiaugt kaip pasikeitei. Tam yra istorijos vadovėliai. O grožis yra dabar su tavim. Tu saugus. Mėgaukis. Ne visai mano mintis, bet jeigu gera, čiumpyk, jei pats nesugalvojai geriau.
Ateina ateina eilė ir man ne žioplam pasirodyt. Sakau: einam. Va, jau klausimas tau, kur, kas čia, negi ir tu bjaurus daiktas? Aišku. Seniai tai žinojai. Varau išsišiepus :) tau šakės. Einam į eilinį mišką - mergaitės į kairę, berniukai į dešinę. Pavarpeliuojam. Atsipalaiduojam. Kurpaitės apsitraiškė rudeniniu tokiu žemėtu reikalu, nes truputį drėgna. Kam rūpi. Laimingi :) Eik, sakau. Kur? Nu eik, rink akmenus, ką, gal pirmokas? :p pati niznam kam, sugalvosim gi. Renka, pluša. Iš pradžių pagal grožį, paskui jau iš pykčio. Kai jau pasiunčia mane, ok, tada sakau.
Prisidirbai dabar. Neik dabar - šuoliuojam. Sėsk. Šlapia! Sėsk ant patiesimo, sakau. Akmenai. Visi. Ojemziau kiek mažai, tingėjai. Tik 80 gal. Pffff, nu gerai... Kaip pasiklosi... Užduotis: 80 akmenų užduočių, kurias reik įvykdyt būnant šitoj katorgoj. Ir linksmai. Pradedam! Vardinam. Fiū... Sunku. Kitus paliekam rytojui net. Visų linksmybių nereik iškart ištaršyt, tai kas, kad taisyklės buvo kitokios :p Gal mes žmonės, galim ir interpretuot, galvas tai turim. Dedam kitus 40 į kišenę, galvosim, kai užsuks ūpas. Atsimeni tuos anuos 40? Blankiai? Nieko, svarbiausia, atsimint tą proceso smagumą ir paprastumą. Daugiau nieko. Ten buvo tik treniruoklis, repeticija. Maždaug įkirtai kaip dirbsim?
Nori miego 21h? Skelbiam laikiną pabaigą. Jamam raskladuškę, varom miegot. Tiesa, valgei? Jo. Meilės. Bet jos dar reikės. Akmenukams.
Geriausia yra tai, kad viską susvajotą tikrai pamiršiu, garantuoju :) Aš jau viską kitką pamiršau. Gal kažkas ir liks, bet išgirdus, girdėsiu kaip pirmąkart. Ir labai gerai. Ne faktai džiugina. Tiesiog mintis.
Blogiausia, kad viskas taip ir bus. O jeigu čia ne tobula, a? ;) Nėr kvarklių, draugų, mėsų, tradicijų, šiltų kraštų. Viskas taip, kaip nori.
Tau ir aš. Šiltas turi būti ne tik kraštas. Karšta turi būti visur, kur esi.
Kad besivėdindamas užkliūtum už kitų, kurie irgi be mėsų...
Ir dar ne pabaiga, kol aš :p
Pataikyk man taip :)
ketvirtadienis, sausio 13, 2011
Pakvapnučiai
http://www.laikas.lt/lt/info/2443/lietuvos-kvapas-kvepalai-kvepiantys-lietuva/
Štai kokia pasklido naujiena per visą platų kvailą pasaulį... Amerikonai žvengia :D ir aš su jais :) tik man dar liūdna biški, nes aš iš tos tėvynės kaip ir
Citata:. "Laikas.lt pirmieji sužinojo," Turbūt kniso, vargo, keikėsi vieni ant kitų, papirkinejo, greičiau greičiau naaa... kol sužinojo..., nabagai, nieko. Visa ko rezultatas tik pasigirt pirmam sakiny, nes kitaip nieks nebūt pastebėjęs tų pirmųjų.
PIRMIEJI. O kiti, kurie bus šeštieji, sužinoję, parašys kur kas geresnį straipsni apie tai ir apie tuos pirmuosius dar pridurs. Nes vietoj idiotiško drąskymosi, jie kurs tinkamą skaitymui tekstą.
Šitas straipsnis ar kas čia rimtai parašytas debiliukams, ar jie mus tokiais ir laiko! Citata: Kad užsieniečiai, pajautę šį kvapą pagalvotų "O, pažįstu šį kvapą - čia kažkur turi būti lietuviai...'' Ne, nu rimtai. Kas čia? Ne veltui amerikai pelnytai žvengia susirietę. Šniuch niuch, kur gdie litovcy, pakvestinam, kiek pardavė ir kam! :D
Bergamotė. Imbieras. Primena Lietuvą, soduose daržuose auga, net liepsnoja žiedai, jo. Medžio dūmo nata. Mano sukepusio bliūdo rankena šeštadienio pavasarį. Ai, gardu. Dar dar, bis.
"Štai kaip netikėtai ir gaiviai kvepia mūsų gimtinė." Čia tarybų mokyklose autorė spindi, kad mokėsi gerais pažymiais, nes sulyst nepelnytai ir niekam nereikalingai tik dėl pažymio į paslėpsnius tikrai mokėjo. Dabar žiū, kas daros, karjera - rašo idėjiškai sudarkytus bet kokius nupęęęzusius bobulencijoniškus straipsnius, kurie neįtikina net tokių pačių bobų. Ir dar aš juos skaitau. Veu.
"Verta paminėti ir skonio indėlį į šalies vardo garsinimą - retas kuris supainios lietuviškus cepelinus su rusiškais koldūnais." jėzaumarijamagdalenasamariete, baikit tuos cepelinus, apsiverksiu nu... Čia kuom susiję su kvepalu tuo? Būtinai cepelinai. Be jų mes koldūnai. Nu.
"lietuviai pirmieji pasaulyje sukūrė pozityvų, emocingą ir originalų savo šalies simbolį ir turi unikalią galimybę apie tai garsiai paskelbti!" Gal nereikėjo ką... Kaip aš dabar pas Jovitą į Bulgariją skrisiu? Kaip jai ten dirbt dabar? Sužinos visi, tai ir klaus vietoj "labadiena" dabar, kaip cepelinų kvėlapais jau pasismardinai? Oooo, kvepia svilėsiu, bulviniai blynai? Jie raudoni ar žali pas jus? Kodėl vėliava graži, bet be kugelio nuotraukos pas jumi? Tik tupėt namie, į jokį užsienį nelyst, aš kritikos bijau. Vdrug dar užsimanysiu kotletą išsikept ten. O, sakys, čia tavo naminė balta mišrainė taip niuchalina, or what? Jau kiniečiams pas mus ne pyragai, tik jie už mus žymiai gudresni, jeigu ką. Neduokdie jų kvepalai...
Oi, komentaruose rašo viena, kad didžiuojasi. Ups. Ne ten pataikiau. Jo, lauksiu kol rusai duos pauost savųjų kvepsių. Turėtų šprotais kokiais pašniot ir distiliuota degtine ir dar meškos plauko riebalo turėtų būt. Tik aprašyt galėtų ramunėlėm su kefyru, nes pas mus kilimas. Nu. Gražu ir kvepia kaip tėvynės gintaro nematę vilkaviškio laukai ant bobutės prakaito dirvono gimtinės plačios gyventojai antarktida. Fak :D tas.
O man tas straipsnis į naudą, jeigu reikia jo pliusų atrast. Ot, galvoju smarkiai. Turėsiu laikraštį, kuris rašytų apie anksčiausiai prieš savaitę vykusius įvykius (kad nebūt pirma bet kokia). Visi įvykius žino. Mintinai. Visi rašo tą patį, nes pirmi, tik balsius sukeičia gal, gal dar antraštė suvinguriuota su veiksmažodžiu kitu. Kad įmantriau. Visi skaitę, matę, balzganų faktų kartoti nebereik, o aš rašysiu apie tai kaip man viskas čia juokinga išanalizavus panaktukais. Bent pažvengučiai bus iš rimtų konkuruolių :p
žiauru, žodžiu... Pridurt nebent galui, kad va, būtų supilstę į skudučio formos butėlaitį, tai bent teisybė būtų, kame kiaurymė pas mus. Bent taip pranešt, kad turim humoro jausmą gerą, o dabar, glamžyta paklodė ant bonkės... Ot, praktiška. Gal ir juokas bendrai - motinystės išmokos pas mus gi milžiniškos :DDD chachacha :D milžiniškiausios atostogos pasaulyje :D kaip pykstu...
Kas uždirbo daugiausiai už šitą? Atiduok.
Labanakt
Štai kokia pasklido naujiena per visą platų kvailą pasaulį... Amerikonai žvengia :D ir aš su jais :) tik man dar liūdna biški, nes aš iš tos tėvynės kaip ir
Citata:. "Laikas.lt pirmieji sužinojo," Turbūt kniso, vargo, keikėsi vieni ant kitų, papirkinejo, greičiau greičiau naaa... kol sužinojo..., nabagai, nieko. Visa ko rezultatas tik pasigirt pirmam sakiny, nes kitaip nieks nebūt pastebėjęs tų pirmųjų.
PIRMIEJI. O kiti, kurie bus šeštieji, sužinoję, parašys kur kas geresnį straipsni apie tai ir apie tuos pirmuosius dar pridurs. Nes vietoj idiotiško drąskymosi, jie kurs tinkamą skaitymui tekstą.
Šitas straipsnis ar kas čia rimtai parašytas debiliukams, ar jie mus tokiais ir laiko! Citata: Kad užsieniečiai, pajautę šį kvapą pagalvotų "O, pažįstu šį kvapą - čia kažkur turi būti lietuviai...'' Ne, nu rimtai. Kas čia? Ne veltui amerikai pelnytai žvengia susirietę. Šniuch niuch, kur gdie litovcy, pakvestinam, kiek pardavė ir kam! :D
Bergamotė. Imbieras. Primena Lietuvą, soduose daržuose auga, net liepsnoja žiedai, jo. Medžio dūmo nata. Mano sukepusio bliūdo rankena šeštadienio pavasarį. Ai, gardu. Dar dar, bis.
"Štai kaip netikėtai ir gaiviai kvepia mūsų gimtinė." Čia tarybų mokyklose autorė spindi, kad mokėsi gerais pažymiais, nes sulyst nepelnytai ir niekam nereikalingai tik dėl pažymio į paslėpsnius tikrai mokėjo. Dabar žiū, kas daros, karjera - rašo idėjiškai sudarkytus bet kokius nupęęęzusius bobulencijoniškus straipsnius, kurie neįtikina net tokių pačių bobų. Ir dar aš juos skaitau. Veu.
"Verta paminėti ir skonio indėlį į šalies vardo garsinimą - retas kuris supainios lietuviškus cepelinus su rusiškais koldūnais." jėzaumarijamagdalenasamariete, baikit tuos cepelinus, apsiverksiu nu... Čia kuom susiję su kvepalu tuo? Būtinai cepelinai. Be jų mes koldūnai. Nu.
"lietuviai pirmieji pasaulyje sukūrė pozityvų, emocingą ir originalų savo šalies simbolį ir turi unikalią galimybę apie tai garsiai paskelbti!" Gal nereikėjo ką... Kaip aš dabar pas Jovitą į Bulgariją skrisiu? Kaip jai ten dirbt dabar? Sužinos visi, tai ir klaus vietoj "labadiena" dabar, kaip cepelinų kvėlapais jau pasismardinai? Oooo, kvepia svilėsiu, bulviniai blynai? Jie raudoni ar žali pas jus? Kodėl vėliava graži, bet be kugelio nuotraukos pas jumi? Tik tupėt namie, į jokį užsienį nelyst, aš kritikos bijau. Vdrug dar užsimanysiu kotletą išsikept ten. O, sakys, čia tavo naminė balta mišrainė taip niuchalina, or what? Jau kiniečiams pas mus ne pyragai, tik jie už mus žymiai gudresni, jeigu ką. Neduokdie jų kvepalai...
Oi, komentaruose rašo viena, kad didžiuojasi. Ups. Ne ten pataikiau. Jo, lauksiu kol rusai duos pauost savųjų kvepsių. Turėtų šprotais kokiais pašniot ir distiliuota degtine ir dar meškos plauko riebalo turėtų būt. Tik aprašyt galėtų ramunėlėm su kefyru, nes pas mus kilimas. Nu. Gražu ir kvepia kaip tėvynės gintaro nematę vilkaviškio laukai ant bobutės prakaito dirvono gimtinės plačios gyventojai antarktida. Fak :D tas.
O man tas straipsnis į naudą, jeigu reikia jo pliusų atrast. Ot, galvoju smarkiai. Turėsiu laikraštį, kuris rašytų apie anksčiausiai prieš savaitę vykusius įvykius (kad nebūt pirma bet kokia). Visi įvykius žino. Mintinai. Visi rašo tą patį, nes pirmi, tik balsius sukeičia gal, gal dar antraštė suvinguriuota su veiksmažodžiu kitu. Kad įmantriau. Visi skaitę, matę, balzganų faktų kartoti nebereik, o aš rašysiu apie tai kaip man viskas čia juokinga išanalizavus panaktukais. Bent pažvengučiai bus iš rimtų konkuruolių :p
žiauru, žodžiu... Pridurt nebent galui, kad va, būtų supilstę į skudučio formos butėlaitį, tai bent teisybė būtų, kame kiaurymė pas mus. Bent taip pranešt, kad turim humoro jausmą gerą, o dabar, glamžyta paklodė ant bonkės... Ot, praktiška. Gal ir juokas bendrai - motinystės išmokos pas mus gi milžiniškos :DDD chachacha :D milžiniškiausios atostogos pasaulyje :D kaip pykstu...
Kas uždirbo daugiausiai už šitą? Atiduok.
Labanakt
trečiadienis, sausio 12, 2011
Visagalė medicina
Jeigu jau burbam, tai apie viską!
Medicina šiaip turbūt turėjo išeiti geras dalykas pasaulyje, tik ji vietomis karčiai prajuokina. O jeigu dar ir tiksliu gyvenimišku pavyzdžiu, tai nors cypk.
Vieną dieną leidau sau paleisti juodo humoro dozę susikaupusią man nuo medicinos garbinimo menkumo.
Sakau, argi ne džioukas? Medicina labai daugiagalė. Ji, pavyzdžiui, sugeba pagydyti anksčiau nepagydomus ligonius. Na, kad ir vėžys, tarkim. Labiau valdomas pirmose stadijose, ai kaip gerai, ane :) Jei susirgai, turi galimybę išsigydyti. Bet tik žaizdą :( O nuo ko tas vėžys paskui atsinaujina, nelabai gali, nes niekas nesigilina - juk yra vaistų, tablečių,. leidžiamų... O jeigu žmogui bloga nuo paties savęs kažkurioj sferoj ir jeigu jį kiek pakalbinus sugrąžinti jam bent menkiausią pasitikėjimą savimi būtų ir tos "tablietkos" su ryšiu tada šeriamos. Su didesne galimybe, kad žmogus nekris atgal į kitos formos vėžį jam pačiam besigraužiant. Bet čia turbūt tik šamanams kokiems, japonams pasiekiama. Ten gydytojai ne tik instrukcijas mokosi mintinai, bet ir išeina dvasingumo mokyklą.
Ak, jei pas mus dvasingumas būtų natūraliau už maximą... Pavyzdžiui, eilinį sykį ėjau priduoti profilaktiškai savo kraujo ne kam kitam, bet tik tyrimams. Na, savo sveikatai iššifruoti, ne donoras, deja. Na, ir laborantė man smeigia adatuką į mėlyną gyslukę ir štai kaip griausmas išnyra kolegė, pati net virpanti nuo savo baisumo :D Pradėjo ant mano laborantukės iškart riaumoti, tikrąja ta žodžio prasme. Adatėlė manyje, o čia maždaug tekstas:
-Tai tu nepranešei, kad kažkam kažkoks tyrimas nebus daromas ir nesulauks atsakymo dvi savaites. Nepasakei, ne? Aš juk visoms sakiau!
Na, suprantu, kad čia kažkas matyt pasiskundė, konfliktas, žodžiu, vidinės problemos jų. Bet man kam reikia žinoti? To kažko aš neprašiau, aš ne prie ko, atėjau kraujo prisimelžt. Visas mano reikalas. Laborantukė susijaudino: "atleiskit, nežinojau, nepranešėt turbūt, negirdėjau". Būna gi. Tada gavo dar bliūdą šūdo nuo tos kažkokios kažko. Susmaigstė mane dar giliau adatom nei reikėjo, nes kol ją kaltino, ji susijaudino juk, natūralu. Net jei tai ir jos kaltė, ar nebūtų paprasčiau esant "klientui" ar šiaip pašaliniam asmeniui geriau leisti žmogui atlikti ramiai "operaciją", o paskui pasivėdėjus šonelin pasikalbėti, kada kas ką sakė ar prašė, kas neišgirdo... Dabar likau aš besityčiojanti toliau iš "aukšto išsilavinimo" siekiančių žmonių, nes nu pasižiūrėkit - kuom jie skiriasi nuo stoties turgelio po stogu ar be jo kultūros! :D Ir tokia nervinga poniutė paskui drebančiom sausgyslėm iš pasiutimo tikrina mano, tavo, mūsų kraują kai kada. Sveikata.
Paskui gydom vėžį, kad toliau pasikankintume dar truputėlį :D o aš visai leisčiau turbūt negydyt tokių :DDD nu, bet reik ir kirminėlių.
Arba medicinos skaidrumas ir pagalba. Tfu! Dukrai suskaudo gerklelę savaičiukę. Geriam išpaišytus labai profesionalaus gydytojo vaistelius - gerklės gydymas pagal jį kaštuoja man savaitei 100Lt vienam vaikiukui, žinoma. Kaip faina, kad farmacija taip ir turtėja nuo tūkstančių vargšelių taip. Todėl dabar grįžus namolio su receptėliu, einu studijuoti vaistų sudėties už 50Lt, kur atrandu ne tokio avietinio, pvz, skonio už 5Lt. Bet tokį patį vaistą, gal net geresnį, be gliutamato ir dažų, ne tokį šiuolaikišką ir nemadingą... :D Skirtumas man varguolei didelis, šiaip.
Tai gerai, kad pakanka informacijos surasti, ko man reikia, o jeigu aš pasitikėčiau daktare grynaveisliškai ir tikrai galvočiau, kad ji man nori nuoširdžiai padėti, tai ir remčiau pramonę, tuo tarpu, kai paramos reikia MAN! O gydytoja yra pasirašiusi sutartukę, kad štai šitą vaistą rekomenduosiu pacientui kvailam, susimesim finigų visi iš jo. Gersim, pirksim namą. Faini...
O tu neduok kakuti, jeigu ateini pas pediatrą su klykiančiu leliuku ir pilnais tešmenais pieno, o ji, neradusi nervinės nei kokios kitokios vaiko klykimo problemos, be sąžinės man konstatuoja, kad vaikeli, tu pienelio neturi. O vaiko žandai nuo to pienelio tvinksta iki pečių :D ir dar lieka penkiems asmenims :D o ji man sako, apsimatuok pasimatuok... Neturi tu pienelio :D eik namo, viskas gerai, neturi, eik pirk miltukus va, padės, dar išrašom alkoholinio pagrindo lašų vaikui nuo reiklumo... Pagijom, bet visai ne tais patarimais ;)
Svarbiausia, kad pieno turiu jau daugiau nei du metus :) tai vienas gerbiamos specialistės neatitikimas. Visų kitas, tie lašiukai nebent katinui geriau erzint arba mamai pačiai įkalt, jeigu nėra doro padorumo man padėti, bent nurodyti, kur galėčiau bent moralinio palaikymo sulaukti ar gal net atrasti sprendimą, kaip save nuraminti dėl savo sveiko, bet neramaus vaiko.
Nes nežino. Kai mokėsi 2002m. jos paskirtam skaityti vadovėly 1974m. rašė, kad pieno moterys turi privalo netekti 1,5-3mėn. po gimdymo, kad nesugalvotų vietoj darbo dar ir žindyti... Dirbti reikia.
Sąžiningai. Medicina turbūt iš esmės ir yra gerai, bet kodėl nėra žmonių tokį darbą dirbančių. Realių žmonių, ne vadovėlių skaitovų ir taikovų su nerviniais išsekimais.
O dar mačiau atsirado pasiekimų naujų. Vaisteliai nuo nėštuminio pykinimo. Mikstūrėlė potencialioms motinų krūtims nuo jų didumo ir tempimo natūraliu nėštumo/žindymo laikotarpiu. Išgerkite. Gražaus skonio, geri, nes nauji. Sakau, kai kada atsiras gal ir kokios geltonos tabletikės nuo gimdymo baimės, praryji ir nebijai daugintis, nes tu išgėrei vaistą juk! :D
Gydykitės, gal ir pasveiksit, deja :D
Medicina šiaip turbūt turėjo išeiti geras dalykas pasaulyje, tik ji vietomis karčiai prajuokina. O jeigu dar ir tiksliu gyvenimišku pavyzdžiu, tai nors cypk.
Vieną dieną leidau sau paleisti juodo humoro dozę susikaupusią man nuo medicinos garbinimo menkumo.
Sakau, argi ne džioukas? Medicina labai daugiagalė. Ji, pavyzdžiui, sugeba pagydyti anksčiau nepagydomus ligonius. Na, kad ir vėžys, tarkim. Labiau valdomas pirmose stadijose, ai kaip gerai, ane :) Jei susirgai, turi galimybę išsigydyti. Bet tik žaizdą :( O nuo ko tas vėžys paskui atsinaujina, nelabai gali, nes niekas nesigilina - juk yra vaistų, tablečių,. leidžiamų... O jeigu žmogui bloga nuo paties savęs kažkurioj sferoj ir jeigu jį kiek pakalbinus sugrąžinti jam bent menkiausią pasitikėjimą savimi būtų ir tos "tablietkos" su ryšiu tada šeriamos. Su didesne galimybe, kad žmogus nekris atgal į kitos formos vėžį jam pačiam besigraužiant. Bet čia turbūt tik šamanams kokiems, japonams pasiekiama. Ten gydytojai ne tik instrukcijas mokosi mintinai, bet ir išeina dvasingumo mokyklą.
Ak, jei pas mus dvasingumas būtų natūraliau už maximą... Pavyzdžiui, eilinį sykį ėjau priduoti profilaktiškai savo kraujo ne kam kitam, bet tik tyrimams. Na, savo sveikatai iššifruoti, ne donoras, deja. Na, ir laborantė man smeigia adatuką į mėlyną gyslukę ir štai kaip griausmas išnyra kolegė, pati net virpanti nuo savo baisumo :D Pradėjo ant mano laborantukės iškart riaumoti, tikrąja ta žodžio prasme. Adatėlė manyje, o čia maždaug tekstas:
-Tai tu nepranešei, kad kažkam kažkoks tyrimas nebus daromas ir nesulauks atsakymo dvi savaites. Nepasakei, ne? Aš juk visoms sakiau!
Na, suprantu, kad čia kažkas matyt pasiskundė, konfliktas, žodžiu, vidinės problemos jų. Bet man kam reikia žinoti? To kažko aš neprašiau, aš ne prie ko, atėjau kraujo prisimelžt. Visas mano reikalas. Laborantukė susijaudino: "atleiskit, nežinojau, nepranešėt turbūt, negirdėjau". Būna gi. Tada gavo dar bliūdą šūdo nuo tos kažkokios kažko. Susmaigstė mane dar giliau adatom nei reikėjo, nes kol ją kaltino, ji susijaudino juk, natūralu. Net jei tai ir jos kaltė, ar nebūtų paprasčiau esant "klientui" ar šiaip pašaliniam asmeniui geriau leisti žmogui atlikti ramiai "operaciją", o paskui pasivėdėjus šonelin pasikalbėti, kada kas ką sakė ar prašė, kas neišgirdo... Dabar likau aš besityčiojanti toliau iš "aukšto išsilavinimo" siekiančių žmonių, nes nu pasižiūrėkit - kuom jie skiriasi nuo stoties turgelio po stogu ar be jo kultūros! :D Ir tokia nervinga poniutė paskui drebančiom sausgyslėm iš pasiutimo tikrina mano, tavo, mūsų kraują kai kada. Sveikata.
Paskui gydom vėžį, kad toliau pasikankintume dar truputėlį :D o aš visai leisčiau turbūt negydyt tokių :DDD nu, bet reik ir kirminėlių.
Arba medicinos skaidrumas ir pagalba. Tfu! Dukrai suskaudo gerklelę savaičiukę. Geriam išpaišytus labai profesionalaus gydytojo vaistelius - gerklės gydymas pagal jį kaštuoja man savaitei 100Lt vienam vaikiukui, žinoma. Kaip faina, kad farmacija taip ir turtėja nuo tūkstančių vargšelių taip. Todėl dabar grįžus namolio su receptėliu, einu studijuoti vaistų sudėties už 50Lt, kur atrandu ne tokio avietinio, pvz, skonio už 5Lt. Bet tokį patį vaistą, gal net geresnį, be gliutamato ir dažų, ne tokį šiuolaikišką ir nemadingą... :D Skirtumas man varguolei didelis, šiaip.
Tai gerai, kad pakanka informacijos surasti, ko man reikia, o jeigu aš pasitikėčiau daktare grynaveisliškai ir tikrai galvočiau, kad ji man nori nuoširdžiai padėti, tai ir remčiau pramonę, tuo tarpu, kai paramos reikia MAN! O gydytoja yra pasirašiusi sutartukę, kad štai šitą vaistą rekomenduosiu pacientui kvailam, susimesim finigų visi iš jo. Gersim, pirksim namą. Faini...
O tu neduok kakuti, jeigu ateini pas pediatrą su klykiančiu leliuku ir pilnais tešmenais pieno, o ji, neradusi nervinės nei kokios kitokios vaiko klykimo problemos, be sąžinės man konstatuoja, kad vaikeli, tu pienelio neturi. O vaiko žandai nuo to pienelio tvinksta iki pečių :D ir dar lieka penkiems asmenims :D o ji man sako, apsimatuok pasimatuok... Neturi tu pienelio :D eik namo, viskas gerai, neturi, eik pirk miltukus va, padės, dar išrašom alkoholinio pagrindo lašų vaikui nuo reiklumo... Pagijom, bet visai ne tais patarimais ;)
Svarbiausia, kad pieno turiu jau daugiau nei du metus :) tai vienas gerbiamos specialistės neatitikimas. Visų kitas, tie lašiukai nebent katinui geriau erzint arba mamai pačiai įkalt, jeigu nėra doro padorumo man padėti, bent nurodyti, kur galėčiau bent moralinio palaikymo sulaukti ar gal net atrasti sprendimą, kaip save nuraminti dėl savo sveiko, bet neramaus vaiko.
Nes nežino. Kai mokėsi 2002m. jos paskirtam skaityti vadovėly 1974m. rašė, kad pieno moterys turi privalo netekti 1,5-3mėn. po gimdymo, kad nesugalvotų vietoj darbo dar ir žindyti... Dirbti reikia.
Sąžiningai. Medicina turbūt iš esmės ir yra gerai, bet kodėl nėra žmonių tokį darbą dirbančių. Realių žmonių, ne vadovėlių skaitovų ir taikovų su nerviniais išsekimais.
O dar mačiau atsirado pasiekimų naujų. Vaisteliai nuo nėštuminio pykinimo. Mikstūrėlė potencialioms motinų krūtims nuo jų didumo ir tempimo natūraliu nėštumo/žindymo laikotarpiu. Išgerkite. Gražaus skonio, geri, nes nauji. Sakau, kai kada atsiras gal ir kokios geltonos tabletikės nuo gimdymo baimės, praryji ir nebijai daugintis, nes tu išgėrei vaistą juk! :D
Gydykitės, gal ir pasveiksit, deja :D
Aukšto rango pavadinimai
Vėl vis pasikraustau nuo proto ir pamislyju kvaištelėjusia tema - kodėl vyresnieji taip nori arba nekenčia, kai vaikams liepiama į juos kreiptis Teta, Dėde ir t.t. Nu, vien tetom aišku nevadina, sako vien vardu vadinti vyresnio nemandagu, reikia sakyti teta Ieva (kaip kokia ekscelencija ar ką), dėdė Kęstutis.
Jeigu jau taip nori kas nors būti vadinamas, prašyčiau pas mus į svečius ateiti ir į mano vaikus kreiptis - vaike Emilija arba leliukas Vardu. Kodėl vaikų turėtų gerbti mažiau nei kažkokius suaugėlius nelemtus.
Visi mes idealūs, negi ne?
Jeigu jau taip nori kas nors būti vadinamas, prašyčiau pas mus į svečius ateiti ir į mano vaikus kreiptis - vaike Emilija arba leliukas Vardu. Kodėl vaikų turėtų gerbti mažiau nei kažkokius suaugėlius nelemtus.
Visi mes idealūs, negi ne?
senai klausėm kvalifikuotos muzikos... :)
Jei žmonės vadovautųsi dviem pagrindiniais filosofais – Pūkuotuku ir Karlsonu – pasaulis būtų gražesnis, sako miuzikantas Zala.
Nu, tu pataikyk man taip pasakyt
Vaistai nuo rimtumo
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)