Didelė Sesė

Didelei sesei trys. Kaip ji užaugo per tuos 5 mėn., kai gavo sunkią gyvenimo dovaną - brolį :) Vis tiek nebijo ji tokių dovanų :D
Kažkada man "besiatsipalaiduojant" šiltoje vonioje (koks didelis džiaugsmas jausti mažą trumpą džiaugsmą :)), įsibrauna mano trimetukė. Meditacijon aš jau nebeįšoksiu. Kaip niekur nieko, sako: "Mama, mes turėsime daug brolių". Ir toliau žaidžia su delfinu, vaidina kiškį...
Iš tikrųjų, būtų baisu, jei manyčiau, kad neturėsim :D Nors vis dar nejauku pagalvoti, kokia atsakomybė užauginti žmonišką žmogų, kai pačiai dar tiek daug reikia mokytis.

Bet turiu smagių mokytojų, net norisi tapti pažangiai be jokių pažymių :D

Dabar jau didžioji sesė įsako man palydėti ją (ji sako: paliūdėk, mama, mane) iki tualeto. Sėdžiu šalia akis apniaukus. Nepatenkinta, kad atitraukė nuo kažko, atrodo, didelė merga, liūdėk dabar ją. Svarbiausia, kad nieko jai nereikia, tiesiog... smagu paprašyti gražiai. Aiškinau jai, kaip svarbu gražiai paprašyti ir tuomet visada sulauksi pagalbos. Tai va. Dabar turiu tai įrodyti. Bet jau nepatenkinta įrodau... mat už durų kauksena brolis. Kenčiu. Sesė nori užsitikrinti, kad ji mylima vat va. Žiūri į mane toji sesė.
"Eik, sako, pas brolį. Jis tavęs nori."
"Ačiū, iš kur žinai, ko jam reikia?"
"Eik eik", sako. "tėtšio jis nenori"

Kokia ji didelė ir supratinga... Iš kur... :)

Kol kas asilėlis

Karakumų asilėlis

Kol kas nusemtos idėjos

obuoliai obuoliai...

Didyn, sunkyn, smagyn

mano perlinė kruopa vis auga ir auga, auga ir auga ♥ Kaip smagu ir baisu, kad daugiau 4 mėn. 3 sav ir 1 d. jau daugiau niekada nebebus, kaip ir visų ankstesnių, bet ir kaip gerai! :D feel the moment...

  iš Jovitos paveikslėlių...  :) :) :)

Dainuojam

Kalėdų senelis, kas jis?

Na, gerai, mes suaugę gal ir žinom šių švenčių reikšmę bent paviršutiniškai. Blogiausia, kad paviršutiniškai be jokio susimąstymo rimtesnio, nes nėra kada - reik bėgt į pardę gi dovanų visiem, ką pamatysi, kitaip gi nepasirodysi geeeras. Vaikai tai mato ir kopijuoja.

Darželyje išmoksta (kiti būna jau namie gauna detalią info) - Kalėdų senelis atneša dovanų visko ko tik nori, net jeigu lėlė ar traktorius neįperkami. Masiškai rašo ar piešia kalėdų seniui laišką. Tarkim gauna tą baisią gražią dovaną. Seneliui padėkoja? Kad jo nematėm... Kiek ilgai naudojama ta dovana, ar tikrai buvo džiaugsmo ją gavus? Juk galėjo vaikas ir pamiršt, ko jis ten norėjo tuo metu, kai norėjo. O jeigu gauna ne tai ko prašė, pvz., norėjo ore sklandančio lėktuvo, o gavo tik stacionarų modeliuką... O gal tėvai turi juodo humoro ir labai gerai, kad padovanojo bulvę :D

Ačdie, dievas yra ir materialumai mūsų ilgai nedžiugina. Prisimenam blogą jausmą dažniau nei gerą. O kas mus daro gerus? Prekybos centras? :) na va, o paskui nežinia ko bloga ant širdies. Aš nupirkau visiems dovanų už 600, o dabar turiu ėst kruopas ir dar anas man nieko nepadovanojo, šitas kažkokią nesąmonę davė, neapsimoka, kitąkart ir jam tik kiaušinį... :D negi ne taip? visi vaikšto liūdni, nes išleido daugiau, nei tikėjosi, arba gavo mažiau nei dovanojo. O norim pasirodyti geri. Kol kas tai darom pinigais :( kitais metasi tas pat ir kitais vėl, o sako žmonės protingi, galvoja kažką. Kad nelabai... automate reklama labiau veikia, nieko čia  ypatingai mes ne gudresni už nieką.

Dabar atsliūkina died moroz į darželį. Vaikai šoka dainuoja, Emili prilekia nuliūdus - atėjo senelis, o davanų tai neduoda! :D Matomai niekam nešovė galvon paakcentuoti, kaip reikia sutikti senelį, gal jis pavargęs, nu maža ką ;) Dabar viena mintis: jis duoda dovanų. Tylėjau aš, galvoju tegul pasimoko, trauma po traumos (Vilniuj kalėdų senis prie eglės irgi sukinėjosi, prašė 10Lt už nuotraukas, maišas tuščias, vaikas be amo) o paskui jau kalbėsim, kas čia buvo... ;) Praktika geriau nei didaktika.
Vargšas senis pasakojo iš kur atkeliavo, ką veikia per vasarą... Vaikai laukė, kada baigs kalbėti irrrr dovanų. Gaučiau milijoną, jei paklaustume dabar, ką atsimena, ką senelis pasakojo - nei vienas neatsimintų. Na, nebent tą "dūdą", kur gavo pačiupinėti (senelis mat muzikos gerbėjas, pademonstravo).
Žodžiu, šūdas ne kalėdų senis, nes atnešė jis tų dovanų, bet nei saldainių, nei jis žinojo, ko nori kiekvienas vaikas atskirai... :D ir labai gerai - matau liūdesį vaikų veiduose ir džiaugiuosi :D bloga mama ;) namie kalėdų senio nei kojos nebus, net butaforinės ar mistinės. Visi kiti tegul sau tauzys niekus ir taupys jau nuo pavasario, tiek to :D kol nepradės galvos įjungti - darys "reikia juk kalėdos" :D o geriau padėtų sutvarkyti namus ar išvirtų vakarienę be burbėjimo.

Gerai būt prekybos centro savininku kokiu dabar... bet ar tai ta didžioji svajota laimė ir kiek ilgai tai truks? Gaunam per nagus ir vis tiek nesiauklėjam, o vaikus muštruojam. Ar jie girdi, jeigu mato kitaip?

Kaip atsiranda patyčios, muštynės, ar tikrai vaikai žiaurūs?

Atlekiu pasiimt savo plaukuotosios klaužados iš mielojo vaikų daržiuko. Dukrytė atlekia, apsikabina, pabučiuoja ir... baksnoja į grupės draugę pirštu ir aiškina man, kokia ana yra negera. Laipioja ant stalo ar ant palangės. Fu kokia negera. "O aš tai gera". Kokia šlykšti jos šypsena, kai giriasi be nuopelno... Pati ji namie laipioja. Veidmainė. "Taip taip, - priėjus džiūgauja auklytė. - Emilija tikra mano draugė. Labai gera, nes va ana bloga..., padeda man auklėti" .

Jėzusmarija. Čia man turėtų būt džiugu, jos manymu??? Dvi varnos susitarę skalbia vieną mergaitę. Viena iš varnų - mano dukra. Kita suaugusi motera, kuri, skaitosi, "auklėja" mūsų vaikus, bet ryškiai vadovėlį ne tą pasakaičiusi arba šiaip... nežino ir neketina žinoti. Auklėja kaip tyčiotis ir badyti pirštais, mokina kaip save paaukštinti, pažeminant kitą. Gal aš perdedu?

Na, gerai. Tarkim perdedu.
Ateinu jau dar kitą dieną. Tas pats - pradžia nieko - atlekia, apsikabina, pabučiuoja. Pastumia tą pačią mergaitę, nes ji prieina arčiau kažko paklausti ir šiaip pabendrauti...

Eina šikti... Apie ką auklėjimas? WTF?

Kiek man paskui darbo paaiškinti, kad žmonės nebūna blogi, jie tik kartais elgiasi blogai, bet dėl to iš jų tyčiotis... kartu su auklėtoja... Kuo vaikui pasitikėti: mama ar auklėtoja? Gal atrinks. Auklėtoja bus kita, o mama ta pati. Išsiaiškinsim kaip nors. O kaip su kitais vaikais? Nabagai...

Spalvota Meilė

Nors dienomis su Emsi mums tenka kartais ir konfliktuoti, ir bėgioti, ir klausyti, ir bartis net, naktį prieš miegą mes visada su bučiniais ir prisipažinimais. Kas myli, tas muša arba auklėti gali tik tas, kas myli. Tai čia liaudis su perliukais :D O dabar mes.

E.: Myliu tave labai.
I.: Aš irgi tave labai stipriai.
E.: Kaip Lietuvos vėliavą.
I. (slaptas prunkštelėjimas mintyse :)) Taip, gal net labiau arba vienodai...


:D filosofika mūsų mėgiamiausia :) trijų spalvų